naujastojis

naujastójis, -ė smob., adj. (1) NdŽ kas stoja, nori įstoti kur nors: Atvykusius naujastojus tam tikra komisija peržiūrinėja rš. Priimdama V. Kudirką vėl į mokinių tarpą, gimnazija turėjo tik įrašyti, kad tas naujastojis mokinys buvo „laikęs ir išlaikęs egzaminus“ J.Jabl.